Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius dalinasi konkrečiais skaudžiais atvejais, kai jau pabuvoję ligonėje pacientai iki galo nesuvokia situacijos rimtumo.
„Netrukus 70 m. sukaktį švęsiantis pacientas prieš 5 metus jau sirgo miokardo infarktu. Buvo stacionarizuotas dėl naujo širdies priepuolio, sėkmingai atlikta gydomoji procedūra. Tačiau e.sveikatoje tikslinantis iki šiol vartotus vaistus, neradome nė vieno įsigyto recepto vaistams po 2020 m. patirto infarkto.
Kalbinamas pacientas to ir neneigė, sakydamas, kad yra treneris, reguliariai sportuoja, labai gerai jaučia savo kūną, be to, vengia cheminių vaistų. Ši nuostata yra puiki, tačiau labai svarbu ir širdies raumenį apsaugančių vaistų vartojimas iki gyvenimo pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar esate fiziškai aktyvus ir jaučiatės gerai“, – neseną atvejį viešino gydytojas.
Jis apgailestavo, kad nors Lietuvoje dabar prieinamas modernus, ne blogesnis nei kitose šalyse širdies ir kraujagyslių ligų gydymas, tačiau trūksta pačių pacientų įsitraukimo. Kita vertus, jei vieni nenori nieko girdėti apie gydytojus, kitiems iki jų sunku prisibelsti.
„Girdime, kad pacientai susiduria ir su iššūkiais patenkant pas gydytoją kardiologą dėl eilių, paslaugų prieinamumo netolygumo“, – neslėpė pašnekovas.
Apie tai, kuo kardiologiniai pacientai rizikuoja neklausydami gydytojo rekomendacijų, ar statinai išties gali labiau pakenkti, nei padėti pirmoje interviu dalyje plačiau kalbamės su Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu, gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.
Jau patyrus infarktą gydytojų patarimų nepaiso
Ilgus metus Lietuva pagal riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis Europos žemėlapyje „raudonuoja“. Ką matote – ar tautiečiai vis dar tokie patys abejingi savo sveikatai?
Tendencijos vis tik yra teigiamos. Dar prieš keletą metų buvo pastebėta, kad iki 65 m. amžiaus vyrų mirštamumas dėl išeminės širdies ligos Lietuvoje yra mažėjantis. Aišku, stebime, kad pagrindine prevencijos priemone – programa, kuria valstybė kviečia nemokamai pasinaudoti visus 4¬0–60 metų amžiaus gyventojus, naudojamasi nepakankamai.
Jei žmogus susirgo širdies ir kraujagyslių ar kokia kita liga, paprastai fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos nebepakanka.
Dalis įsitraukia aktyviai, ypač didžiuosiuose miestuose, tačiau bendri rezultatai nėra džiuginantys. 2023 m. duomenimis, iš turinčiųjų atvykti sudalyvauti prevencijos programoje tą padarė tik 43 proc. Taigi reikia įdėti daugiau pastangų skatinant žmones. Nes kuo daugiau jų apsilankys pas gydytoją, išaiškinsime nebylių, slaptų, jokių simptomų nesiunčiančių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, tuo bus didesnė tikimybė juos geriau kontroliuoti.
Stebite paradoksalias situacijas, kad žmonės ne tik nesitikrina profilaktiškai, bet ir jau įvykus kritiniam ūmiam įvykiui, kuris gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis, spjauna į gydytojų rekomendacijas.
Tai neretai matome tarp savo pacientų, kas yra didžiulė problema. Kai jie dažniausiai jau patyrę komplikacijas patenka pas gydytojus kardiologus, į intensyvios terapijos skyrius, paprastai atsekame, kad liga jau buvo kurį laiką. Tik gal pacientas jokių simptomų nejautė, numojo ranka, galvojo, kad nėra taip svarbu, nes tai labai nevargina, neriboja. Bet to, turbūt dar vadovaujasi mitais, kad tam tikrų vaistų vartojimą reikia atidėti kuo ilgiau, mat tai gali būti žalinga organizmui. Pastebime didelį psichologinį aspektą – pacientai negeba taip įsitraukti, nėra tokie dėmesingi savo organizmui ir rizikos veiksnių valdymui.
Kada pacientų pasakymas, kad nenori cheminių vaistų, dar gali būti pateisinamas?
Labai svarbu pabrėžti, kad kai kalbame apie sveikos gyvensenos laikyseną, kai pacientai sportuoja, jaučia savo kūno simptomus, viskas su tuo yra puiku, jei pacientas iš pažiūros yra sveikas, jam nėra diagnozuoja jokia liga. Tada viskas veikia. Bet jei žmogus susirgo širdies ir kraujagyslių ar kokia kita liga, paprastai fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos nebepakanka.
Nusilpus širdies raumeniui organizme vyksta įvairūs procesai. Nusilpęs širdies raumuo yra veikiamas įvairiausių žymenų, simpatinės nervų sistemos aktyvumo, išsiskiriančių biologiškai aktyvių medžiagų – ir būtent tą cirkuliaciją vaistai mums padeda kontroliuoti, kad liga labiau neprogresuotų ir širdies raumuo nesilpnėtų. O pacientai tą žinutę interpretuoja, kaip jiems atrodo, jie sako, kad gerai jaučiasi, giriasi, kad jokių cheminių vaistų nereikia. Bet vis tik reiktų paisyti gydytojo teikiamos rekomendacijos, jei yra kažkoks pokytis, dėl kurio neramu, pasitarti su gydytoju, kaip elgtis būtų geriausia. Visada pabrėžiame, kad, pavyzdžiui, asmuo persirgęs miokardo infarktu širdies raumenį apsaugančius vaistus privalės vartoti iki gyvenimo pabaigos.
Nesilaikant gydytojo rekomendacijų, kurių viena – būtinai vartoti vaistus, iš esmės tik laiko klausimas, kada žmogus pateks į ligoninę dar kartą?
Taip, nes jei įvyko miokardo infarktas, žmogus pateko į ligoninę, jam atveriama užsikimšusi kraujagyslė, implantuojamas stentas, to priežastis buvo aiški – susiformavusi aterosklerotinė plokštelė arba trombas, kuris ir buvo pašalintas. Taip pacientas grąžinamas į gyvenimą. Bet visada pabrėžiame, kad jei nevartosime vaistų, nekontroliuosime cholesterolio, aterosklerotinė plokštelė gali naujai atsirasti naujoje, kitoje kraujagyslės vietoje.
Kartais pakanka vieno mažyčio trombo, kuris tuoj pat sutrikdo kraujotaką. Toks vos milimetro dydžio trombas gali ir atimti gyvybę.
Štai toks įvykis – 80 m. amžiaus slenkstį perkopęs socialiai aktyvus, gyvenime racionalus, išsilavinęs pacientas po planine tvarka atlikto širdies kraujagyslių stentavimo (iki tol jau buvo implantuota daugiau nei 10 stentų) pamiršo vaistinėje pasiimti gydytojo išrašytus receptus, mažinančius kraujo krešėjimą. Pasekmės tokios – po 9 dienų užsikimšo stentai, išsivystė naujas didelės apimties gyvybei pavojingas miokardo infarktas. Deja, neišgelbėjome.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų klasta ta, kad esančių rizikos veiksnių – padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio kiekio kraujyje – žmogus visai nejaučia. Kai atliekame įvairias rizikos vertinimo skaičiuokles, išmatuojame pacientų rizikas, tai matome, kad nuo 50 metų, nesvarbu, kad ir tinkamai kontroliuojami rizikos veiksniai, žmogui būtina pasitikrinti, ar nėra beprasidedančios širdies ligos.
Gyvybę gali atimti vos kelių gramų krešulys
Turbūt ne visi įsivaizduoja, kad vos kelių gramų ir milimetrų dydžio krešulys gali kainuoti gyvybę.
Kartais, kai įvyksta miokardo infarktas ir pacientui atsiurbiami trombai iš kraujagyslės, ten išties gali būti ir trombų masės, bet kartais pakanka vieno mažyčio trombo, kuris tuoj pat sutrikdo kraujotaką. Toks vos milimetro dydžio trombas gali ir atimti gyvybę.
Medicina šiandien gerokai pažengusi, žmogų išgelbėti ištikus insultui ar infarktui dažnai galima be didelių pjūvių. Gal lietuviai linkę į ekstremalumą – viską atiduoda likimui į rankas, tikėdamiesi, kad štai, jei kas ir nutiks, juos sėkmingai išgelbės, kaip nutiko kaimynui ar giminaičiui.
Kaip tik neseniai pas mus pateko iš pažiūros sveikas, aktyviai sportuojantis 67 metų vyras. Kai pradėjome kalbėti apie jo rizikos veiksnius, jis neprieštaravo, kad turi padidintą cholesterolį, bet sako: „Daktare, o pas ką jis nėra padidintas?“ Ir numoja ranka. Tai turbūt visi, kurių paklausia, turi padidintą cholesterolį, visi tam vienodai neskiria dėmesio, nevartoja vaistų, tai kam jam reikia kažką daryti?
Baimė dėl statinų – nepagrįsta?
Dėl statinų, vaistų, skirtų cholesteroliui mažinti, kyla daug diskusijų. Ar gavęs tokį receptą pacientas tikrai gali būti ramus dėl šalutinių reiškinių? Pacientai bijo, kad tai pakenks kepenims, dalinasi ir istorijomis, kai, jų manymu, taip ir nutiko.
Kai gydytojai rekomenduoja vienokius ar kitokius vaistus, remiasi įrodymais grįsta medicina. Mokslininkai yra įrodę, kad sergant širdine liga ir vartojant atitinkamus vaistus atokiuoju laikotarpiu, praėjus kažkuriam laikui po ligos, ir vėlyvuoju laikotarpiu, praėjus daug metų po ligos, matome, kad jie geriau padeda kontroliuoti ligą, didina pacientų išgyvenamumą, lyginant su tais pacientais, kurie jų nevartojo. Taigi visi širdiniai vaistai, tarp jų – ir statinai, yra priskiriami prie tų, kurie padeda apsisaugoti nuo naujų širdies priepuolių atakų.
Kiek stebime pacientų, ypač labai didelės rizikos, kurie serga išemine širdies liga, yra persirgę ūminiu miokardo infarktu, matome, kad pagal tai, koks yra jų statinų vartojimas, lyginant su kitomis aplinkinėmis Europos šalimis, vartojamumas yra pats mažiausias. Ir patys aplinkoje jaučiame, kad pacientai visais būdais nori išvengti statinų, sakyčiau, turi daug mitų, kad jie žalingi kepenims, sukelia daug nepageidaujamų poveikių, sąlygoja tam tikrų demencijų išsivystymą. Šia tema išties yra daug spekuliacijų.
Kai kalbame apie antrinę prevenciją, kai pacientas jau serga širdies ir kraujagyslių liga, tokių priemonių kaip maisto papildai ar vaistažoliniai preparatai nepakanka ir padeda tik vaistai.
Statinams yra suteiktas pats didžiausias mokslinis įrodymas dėl saugumo ir efektyvumo. Alternatyvos statinams maisto papildais ar kitais vaistais nėra. Kaip žinia, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turime pasiekti reikiamą sumažintą „blogojo“ cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, jau sergantiems išemine širdies liga, cholesterolio koncentracija turėtų siekti iki 1,4 mmol/l. Kalbama, kad rudenį pasirodysiančiose naujose dislipidemijos gydymo gairėse bus rekomenduojama dar mažesnė koncentracija.
Pacientai turi daug baimių, abejonių, vidinio atsparumo. Anksčiau vartojant statinus turėjome rekomendaciją ištirti ir kepenų fermentus, dėl raumenų pažeidimo, ar nėra ilgalaikio vartojimo žymenų. Kadangi jų fiksuota mažai, dabar rutiniškai to nedarome. Bet visada vartojant statinus patariame pacientui pastebėti, ar neatsiranda diskomforto, maudimo ar papildomo skausmo kepenų zonoje, nepradeda skaudėti kojų raumenų, bet tokie simptomai yra reti.
O kaip su maisto papildais – jie gali padėti sumažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją?
Jei pacientas užsiima pirmine prevencija, kai bando apsisaugoti nuo padidinto cholesterolio ir dar neserga širdies liga, turime daugiau rezervo ir galimybių padėti pacientams dar nevartojant cheminių preparatų. Pabrėžiame, kad apie 80 proc. cholesterolio gaminasi organizme, tad renkantis tam tikrus maisto produktus, dietą, kad būtų kuo mažiau riebaus maisto, vis tiek nepavyksta sureguliuoti cholesterolio kiekio. Yra ir vaistažoliniai preparatai, tam tikri maisto papildai, tai jie čia savo vietą turi ir juos galima naudoti, nepaisant to, kad jie yra neproporcingai brangesni, lyginant su tais pačiais statinais. Bet kai kalbame apie antrinę prevenciją, kai pacientas jau serga širdies ir kraujagyslių liga, čia jau tokių priemonių nepakanka ir padeda tik vaistai.
Pacientai skundžiasi, kad Lietuvoje vis dar nėra prieinamas kur kas inovatyvesnis leidžiamas vaistas cholesterolio koncentracijai valdyti. Ar tai galėtų būti alternatyva įprastiems statinams?
Šiuo metu vyksta diskusija tarp kardiologų bendruomenės ir valstybės institucijų, ieškoma galimybių kompensuoti šiuos inovatyvius vaistus. Daliai pacientų jie reikšmingai padėtų, nes yra tokių, kuriems jau skiriant maksimalias statinų dozes cholesterolio koncentracijos tikslinių verčių pasiekti nebepavyksta. Taip pat šie inovatyvūs vaistai padėtų esant įgimtoms šeiminėms hipercholesterolemijoms, kai žmogus gimsta su sutrikusia cholesterolio sinteze, arba jei statinai nėra toleruojami. Nes šiaip inovatyvūs vaistai jų nepakeičia, bet yra leidžiami papildomai. Yra aiškios, moksliniais įrodymais grįstos indikacijos jiems vartoti.
Tai – pirmoji interviu dalis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
